Kodėl pakyla kepenų fermentai?

Kepenys – tai vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, atsakingas už detoksikaciją bei daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. O vienas pagrindinių kepenų būklės rodiklių yra kepenų fermentai – baltymai, kurių padidėjęs kiekis kraujyje gali signalizuoti apie įvairius kepenų sutrikimus.  

Daugelis žmonių sužino apie šį rodiklį tik gavę kraujo tyrimo atsakymus ar susidūrę su tam tikrais negalavimais. Tačiau kodėl pakyla kepenų fermentai? Ar tai visada reiškia pavojingą ligą? Kada verta sunerimti, ir ką daryti, jei nustatyti padidėję kepenų fermentai?

Kas yra kepenų fermentai?

Kepenų fermentai – tai specifiniai baltymai, kurie padeda vykti įvairioms cheminėms reakcijoms kepenyse. Dažniausiai tiriami kepenų fermentai yra ASAT, ALAT, GGT ir ALP. ALAT bei ASAT fermentų padidėjimas gali rodyti tokius kepenų pažeidimus kaip, kepenų uždegimas ar kepenų cirozė. O padidėjęs ALP fermentas gali signalizuoti apie kepenų bei tulžies pūslės ligas. Tuo tarpu GGT fermentas dažnai padidėja dėl alkoholio vartojimo ar tulžies pūslės problemų. 

Kodėl pakyla kepenų fermentai?

Pakilę kepenų fermentai gali būti svarbus ženklas, kad kepenys patiria tam tikrą stresą ar pažeidimą. O priežasčių, kodėl kepenų fermentai padidėja, gali būti labai daug – nuo visiškai nepavojingų iki reikalaujančių skubaus gydymo.

Viena iš dažniausių priežasčių – virusiniai hepatitai, ypač hepatitas B ir C, kurie pažeidžia kepenų ląsteles ir sukelia uždegimą. Taip pat kepenų fermentai gali pakilti dėl per didelio alkoholio vartojimo, kuris nuosekliai žaloja kepenis. Netgi reguliarus, bet saikingai atrodantis alkoholio vartojimas kartais gali lemti tam tikrus pokyčius. Kita dažna priežastis – kepenų suriebėjimas, kuris dažnai susijusi su nutukimu, nejudriu gyvenimo būdu ar netinkama mityba.  

Padidėję fermentai taip pat gali būti tam tikrų vaistų šalutinis poveikis, pavyzdžiui, statinų. O kai kuriais atvejais fermentų padidėjimas gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, kai imuninė sistema klaidingai puola sveikas kepenų ląsteles. Negalima pamiršti ir toksinių medžiagų, apsinuodijimų, paveldimų medžiagų apykaitos sutrikimų bei kai kurių kitų infekcijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad fermentai gali būti padidėję ir dėl intensyvios fizinės veiklos, ypač jei tyrimas atliekamas netrukus po jos.  

Tačiau atminkite, kad padidėję kepenų fermentai – tai ne diagnozė, o signalas, į kurį svarbu laiku reaguoti. Tik gydytojas, atsižvelgdamas į visą klinikinį vaizdą, tyrimų rezultatus ir gyvenimo būdo ypatumus, gali tiksliai nustatyti, dėl ko padidėjo fermentai ir ar tai kelia realų pavojų sveikatai.

Pakitę kepenų fermentai: simptomai

Vienas iš kebliausių dalykų, susijusių su kepenų fermentų pokyčiais, yra tai, kad iš karto problemos galima nepastebėti. Pakitę kepenų fermentai gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais, ypač pačioje pradžioje. Žmogus gali jaustis visiškai įprastai, nežinodamas, kad jo kepenys jau veikia kitaip nei turėtų. Būtent todėl kraujo tyrimai yra ypatingai svarbūs, norint įvertinti kepenų veiklą – jie leidžia pastebėti sutrikimus dar iki tol, kol atsiranda rimtesni požymiai.

Vis dėlto, kai kepenų fermentai ženkliai pakinta arba kai kepenų funkcija silpnėja dėl uždegimo ar kitų priežasčių, žmogus gali pradėti jausti įvairius negalavimus. Vienas dažniausių simptomų yra nuolatinis nuovargis ir silpnumas, kurie atsiranda be aiškios priežasties. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, apetito stoka, pilvo skausmas.

Kai kuriais atvejais, ypač esant ryškesniam kepenų funkcijos sutrikimui, gali pagelsti oda ar akių baltymai. Be to, galima pastebėti tamsesnės spalvos šlapimą ar šviesesnės spalvos išmatas. O taip pat gali atsirasti ir odos niežėjimas. Šie simptomai dažniausiai rodo, kad kepenų pažeidimas jau pažengęs ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad simptomų pobūdis ir stiprumas labai priklauso nuo priežasties, dėl kurios pakito kepenų fermentai. Tačiau jei atlikus tyrimus paaiškėja, kad kepenų fermentų norma yra viršyta, būtina kreiptis į gydytoją, net jei jaučiatės visiškai gerai. Laiku išsiaiškinus priežastį, galima užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir užtikrinti, kad kepenys vėl funkcionuotų normaliai.

Kepenų fermentai: tyrimas

Norint įvertinti kepenų būklę, vienas paprasčiausių ir dažniausiai atliekamų metodų yra kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas kepenų fermentų kiekis. Šis tyrimas padeda anksti aptikti galimus kepenų pažeidimus, net jei žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Būtent todėl kepenų fermentų tyrimas dažnai įtraukiamas į profilaktinių sveikatos patikrų programas arba skiriamas esant įvairiems sveikatos nusiskundimams.

Tyrimas atliekamas paėmus kraujo mėginį iš venos. Pacientui rekomenduojama tyrimą atlikti nevalgius, kad rezultatai būtų kuo tikslesni. Gydytojas paprastai prašo ištirti tokius fermentus kaip ALAT, ASAT, GGT ir ALP – būtent šie rodikliai padeda įvertinti, ar kepenys funkcionuoja tinkamai. Gavus tyrimo rezultatus, lyginama, ar fermentų reikšmės atitinka normą. Nedideli nukrypimai gali būti laikini ir nereikalauti gydymo, tačiau jei reikšmės ženkliai padidėjusios, būtina ieškoti priežasties.

Svarbu suprasti, kad vien tik kepenų fermentų tyrimas ne visada gali tiksliai parodyti, kas vyksta su kepenimis. Kartais, norint tiksliai nustatyti diagnozę, gydytojas paskiria papildomus tyrimus – pavyzdžiui, ultragarsinį kepenų tyrimą, virusinių hepatitų žymenų tyrimą ar net kepenų biopsiją. Bet vis dėlto fermentų tyrimas yra pirmasis ir labai svarbus žingsnis, leidžiantis pastebėti, jog kepenys gali būti pažeistos. Be to, svarbu žinoti, kad kepenų fermentų pokyčiai gali būti laikini – pavyzdžiui, po intensyvios fizinės veiklos, pavartojus alkoholio ar tam tikrų vaistų. Todėl esant nukrypimams, dažnai rekomenduojama tyrimą pakartoti po kelių savaičių, kad būtų galima tiksliai įvertinti situaciją.

Kaip sumažinti kepenų fermentus?

Pirmiausia svarbu suprasti, kad kepenų fermentų padidėjimas nėra liga, o tik simptomas, rodantis, kad kepenys patiria tam tikrą apkrovą ar pažeidimą. Todėl norint sumažinti šių fermentų kiekį, reikia pašalinti priežastį, dėl kurios jie pakilo. Jei padidėjimą sukėlė vaistai, dažnai pakanka jų vartojimą nutraukti arba pakeisti juos kitais. Tačiau tokiu atveju gydytojas turi įvertinti naudą ir galimą riziką, todėl savavališkai nutraukti gydymo vaistais nereikėtų. O jei fermentų pakilimą lėmė alkoholis, vienas svarbiausių žingsnių – visiškai jo atsisakyti. Net ir nedideli alkoholio kiekiai gali būti žalingi jau pažeistoms kepenims, tad šiuo atveju būtina griežta savikontrolė.

O tais atvejais, kai kepenų fermentų padidėjimą lemia netinkama mityba ar kepenų suriebėjimas, labai svarbūs tampa gyvenimo būdo pokyčiai. Sveika, subalansuota mityba bei mažesnis cukraus, perdirbtų riebalų ir greitųjų angliavandenių kiekis taip pat gali turėti didelės įtakos. Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, viso grūdo produktų, gerti pakankamai vandens ir vengti persivalgymo. Taip pat reikšminga ir fizinė veikla – reguliarus vaikščiojimas ar lengvas fizinis aktyvumas padeda mažinti kepenų apkrovą ir palaikyti normalų kūno svorį.

Kai kurie žmonės ieško papildomų būdų pagerinti kepenų veiklą, todėl vis dažniau pasirenkami ir preparatai kepenims, padedantys palaikyti jų funkciją. Papildai su augaliniais ekstraktais, tokiais kaip margainis, artišokas ar ciberžolė, gali padėti palaikyti kepenų funkciją ir skatinti jų atsistatymą. Tačiau juos reikėtų rinktis atsakingai – ne visi papildai vienodai veiksmingi ar saugūs, ypač jei žmogus vartoja kitus vaistus. Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius preparatus, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors padidėję kepenų fermentai ne visada rodo rimtą ligą, šis požymis neturėtų būti ignoruojamas. Kai kraujo tyrimas parodo, kad fermentų kiekis viršija normą, tai reiškia, jog kepenys reaguoja į tam tikrą poveikį – nesvarbu, ar tai būtų laikinas dirgiklis, ar ilgalaikis procesas. Todėl net ir jaučiantis gerai, visada verta pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir prireikus – paskirtas tolesnis ištyrimas ar gydymas.

Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kepenų fermentų reikšmės yra ženkliai didesnės nei norma, ypač jei tai kartojasi keliuose tyrimuose iš eilės. Taip pat labai svarbu neatidėlioti vizito, jei kartu atsiranda ir tam tikri simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, pykinimas, svorio kritimas, odos ar akių baltymų pageltimas, niežulys, spaudimas dešiniajame šone ar patamsėjęs šlapimas. Šie požymiai gali reikšti, kad kepenys ne tik reaguoja į tam tikrą dirgiklį, bet ir yra pažeistos.

Nereikėtų laukti, kol savijauta pablogės – kuo anksčiau išsiaiškinama, kodėl pakilo kepenų fermentai, tuo lengviau suvaldyti situaciją. Gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus ir paciento gyvenimo būdą, gali tiksliai nustatyti, ar reikalingas specialus gydymas, ar pakanka stebėti situaciją, keisti mitybą, mažinti stresą ar pakoreguoti vartojamus vaistus.

Šaltiniai:

• Ahmad SC, Sim C, Sinert R. Elevated Liver Enzymes as a Manifestation of Haff Disease. J Emerg Med. 2019 Dec;57(6):e181-e183. doi: 10.1016/j.jemermed.2019.08.007. Epub 2019 Nov 22. PMID: 31767218.

• Aragon G, Younossi ZM. When and how to evaluate mildly elevated liver enzymes in apparently healthy patients. Cleve Clin J Med. 2010 Mar;77(3):195-204. doi: 10.3949/ccjm.77a.09064. PMID: 20200170.

• Inoue K, Matsumoto M, Miyoshi Y, Kobayashi Y. Elevated liver enzymes in women with a family history of diabetes. Diabetes Res Clin Pract. 2008 Mar;79(3):e4-7. doi: 10.1016/j.diabres.2007.10.032. Epub 2008 Feb 1. PMID: 18242760.

• Kokot F. Die Enzyme der Leber [Enzymes of the liver]. Z Gesamte Inn Med. 1969 May 1;24(9):278-80. German. PMID: 5810406.